WWW auditas

Saityno buveinės tinkamumo įvertinimas, atitikimo standartams ir veiksnumo patikra

Saityno architektų tarybos automatinio tikrintuvo validator.w3.org teigiama pažyma dar nerodo, kad WWW buveinė iš tikrųjų taisyklinga! Tokį perspėjimą vis girdime iš kūrėjo, žiniatinklio dailidės lūpų. Nors juo dažnai dangstomas kodavimo nevalyvumas, vis dėlto, griežtai tariant, perspėjimas yra teisingas.

Mat W3C rūpinasi techniniais WWW statybos standartais, tad, nors tikrinimo automatas suprogramuotas kone tobulai, bet internetiniu leidiniu siekiama kokių nors gyvenimo užduočių — techniniai dalykai, nors ir svarbūs, tėra viena iš kokybės sąlygų. Puošnumo, patogumo, pritaikymo mokytis, bendradarbiauti, prekiauti, rinkodaros, bibliografijos ir kitokiais požiūriais.

O bene svarbiausia — kaip perprasti ir įvertinti projektą paties užsakovo akimis. Kuris dažnai nežino techninių taisyklių, bet geriausiai žino, ko prireiks naudotojams. Užsakovas — pats svarbiausias veikėjas — dabar paliktas apgailėtinoje padėtyje: nors turėdamas savo žinioje pinigus ir galią nuspręsti, neturi objektyvių kūrinio kokybės, tinkamumo ir naudingumo įvertinimo rodiklių, taisyklių, normų, standartų, jam belieka kliautis savo nuojauta arba įtikinėtojais, patarėjais, įvaizdžio burtininkais.

Iš ilgametės savo patirties, kasdien registruodamas naujus leidinius žinyne „Lietuva internete“, galiu patikinti, kad daugelio nevykusių leidinių nebūtų nė pasirodę internete, jei jų užsakovai būtų mokėję patikrinti ir tikroviškai įvertinti savo užsakytą kūrinį. Net ir pamatę naudojant išaiškėjusias ydas, perdarydami savo internetinę buveinę, vis tiek neperdaro tinkamai, nes nežino, kaip. Esant tokioms sąlygoms — nesant objektyvių, ir nespecialistams suprantamų vertinimo rodiklių:

  • didelę dalį žiniatinklio sudaro luoši, pusiau tinkami naudotis leidiniai;
  • jie dažnai uždaromi, perstatomi, bet vėl klaidingai;
  • rinkoje tarpsta daug interneto standartų neišmanančių ir jų negerbiančių įvaizdžio kūrybos dizainerių;
  • per juos lieka neįvertinti ir menkai žinomi puikūs meistrai, taisyklingos WWW kūrybos dailidės, kurių tikrai yra;
  • trūksta lėšų, nes jos švaistomos.

Ką gero galime nuveikti mes, informatikai, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga? Šviesti, propaguoti prasmingą, patikimą, atvirų standartų, taisyklingos architektūros, dalykinį ir švarų internetą.

Deja, švietimo sistema to nemoko. Pradinio interneto naudotojų parengimo kursai nemoko atskirti vertingų dalykų nuo triukšmo, nemoko sisteminės paieškos dalykiniuose ir specializuotuose žinynuose, ugdo pasyvų „vartotoją“. Pratusį tik skaityti antrarūšes portalų naujienas, triukšmauti forumuose, socialiniuose tinkluose ir „gūglinti“.

Net universitetuose WWW dailidės mokomi netvarkingos skaitmeninės leidybos. Tai gal būtų atleistina Dailės akademijai, rengiančiai menininkus, tačiau švarios ir taisyklingos žiniatinklio leidybos šiuo metu išmoksta tik pavieniai aistruoliai savarankiškai. O juk derėtų įteisinti objektyvų mokymo metodikos ir užsakymo konkursų rodiklį — atitikimą saityno architektūros standartams.

Pacitavau ištisai „Testamento“ skyrelį — savo prakalbos interneto Lietuvoje dešimtmečio iškilmėse ištrauką, pasakytą Mokslų akademijos bibliotekos didžiojoje menėje prieš dešimt metų. Kas per tą laikotarpį pasikeitė? Problema tik paaštrėjo, bet padėtis iš esmės išliko ta pati.

Viena iš priežasčių — ligšiol nėra visuminės patikros priemonių. O tai labai susiaurina ir jau ištobulintos techninės patikros pritaikymą. Nes audito rezultatas tebus dalinis, jis vis tiek neduos rūpimo galutinio atsakymo.

Kadangi poreikis yra, yra išleista ir keletas žinybinių taisyklių rinkinėlių, kaip antai Vyriausybės nutarimu 2003 metais patvirtinti (ir tebegaliojantys) Bendrieji reikalavimai valstybės institucijų interneto svetainėms. Tačiau visai  siauros paskirties, vienpusišku požiūriu, nevisada pagrįsti, nesusieti su HTML, CSS, WCAG ir kitais W3.org standartais (o jie turi būti pagrindas) ir, svarbiausia, — neišsamūs, nevisaverčiai, neišbaigti, tad ir netinkami tikrinti visapusiškai, gauti galutiniam atsakymui, bendram leidinio tinkamumo įvertinimui.

Būta net bandymų valstybės vardu atlikinėti WWW auditą — aišku, nerimtai (aferistiškai), neturint tam nei teorinio, nei praktinio pagrindo, tad ir išvados buvo juokingos. Buvau kviečiamas į anksčiau madingų konkursų, Top10.lt vertinimo komisijas, bet tos varžytynės buvo daugiau pramoginės, skirtos populiarinti žiniatinklio kūrybai demokratiniu būdu: be nešališkų vertinimo rodiklių, greta argumentų įskaitant „patinka-nepatinka“ nuomones, lemiamą reikšmę suteikiant balsavimui.

Deja, ir pasaulyje dar nėra suderinto, nėra nė sudaryto visuminio vertinimo ir patikros standarto. Neturėčiau pražiopsoti, nes seku internetinės leidybos technologijų naujoves, geriausių meistrų darbus, jų pasitarimus. Tačiau pagrindas objektyviam WWW auditui yra tvirtas:

  1. Saityno architektų tarybos „techninės rekomendacijos“ (W3C TR) — taip santūriai taryba vadina derinamus WWW leidybos standartus, nors jie yra labai aukštos kokybės ir griežti, pirmiausia skirti interneto žvalgyklių ir leidybos staklių gamykloms;
  2. Pamokos ir mokymo metodikos universitetams, leidykloms, žiniatinklio dailidėms;
  3. Apibendrintos geros praktikos išvados, perspėjimų apie „nuodėmes“ (būdingas ir lemtingas klaidas) išaiškinimai, naudingo pritaikymo ir verslo patarimai;
  4. Programavimo taisyklingumo, kodo švaros, tinklalapio veiksnumo, buveinės našumo, bibliografinio aiškumo, padėties rinkoje patikros automatai.

Kodėl ligšiol nėra WWW audito standarto? Gal kad nebuvo kam į tai pažvelgti plačiau, apibendrintai. Objektyvių kliūčių nematau, tik didelį poreikį ir naudą. Juk ir tautos pristatymo tiesioginių paslaugų žinynu (online services) pasaulyje dar jokių nebuvo, kai įsteigiau „Lietuvą internete“, tuomet tebuvo daug įprastų katalogų (index of websites), kaip kad directory.yahoo.com (todėl buvo išeivių, dėkojančių, kad gali didžiuotis tokiu žymiai pranašesniu Lietuvos pristatymu internete).

Nors, registruodamas Online.lt žinyne naujus ir pakeistus visokiausios paskirties internetinius leidinius, visada tikrinu jų veiksnumą ir kokybę, stengiuosi perprasti naujoves, privalumus ir trūkumus, apibendrindamas sėkmių ir nesėkmių priežastis, jau senokai tarp patarimų, leidybos, rinkodaros paslaugų esu įsirašęs ir WWW auditą, bet mintis surinkti visų patikros klausimų atmintinę bei objektyvių vertinimo rodiklių sąvadą ir pačiam kilo tik pernai. O šiemet, raginamas Edvino Giedrimo iš Amerikos, ryžausi paskelbti ir viešai, pristatyti informatikos meistrų bendruomenei. Kodėl, kokia jums iš to nauda?

  1. Susiderinus ir įteisinus taisykles, galima imtis WWW audito verslo, steigti tokias įmones, kaip kad buhalterinės apskaitos audito, vadybos standartų diegimo, sanitarinės būklės, priešgaisrinės padėties, darbo saugos, laivų ir automobilių valstybinės techninės apžiūros, turto ir verslo vertinimo kadastriniais matavimais akredituotos įmonės.
  2. Mokyti informatikos ir dizaino studentus taisyklingos ir veiksmingos leidybos internete, edukologijos universitete ruošti būsimus pedagogus, apskritai visiems universitetuose, kolegijose, gimnazijose, taip pat papildomo, tęstinio ir nuotolinio mokymo įstaigose derėtų bendras skaitmeninės leidybos ir internetinio raštingumo kultūros kursas.
  3. Ruošti mokymo metodikas, derinti audito įstatyminę bazę, patarinėti Seimui ir Vyriausybei, padėti valstybės institucijoms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms diegti standartus, o mokslo įstaigose — švietimo programas. Pasiekti, kad bent valstybinių užsakymų bei viešųjų pirkimų sąlygose būtų ir WWW auditas, paremtas objektyviais standartais.
  4. Galop derinti ir tobulinti pačias WWW audito taisykles, teikti metodinę pagalbą, bendradarbiauti su panašiomis užsienio ir tarptautinėmis  organizacijomis.

Kaip matote, gražaus ir prasmingo darbo užteks visiems norintiems, dar liks ir mūsų vaikams. Kviečiu bendradarbiauti.

2015-09-19 sumanymas pristatytas Lietuvos kompiuterininkų sąjungos metiniame suvažiavime.